Praėjusią savaitę, balandžio 18 d. įvykusi švietimo lyderių konferencija „LearnED’24“ po vienu stogu sukvietė visa būrį drąsių, ateitimi besirūpinančių, inovacijas kuriančių ir nuolat besimokančių švietimo srities vadovų, mokytojų bei švietimu besidominčių lyderių. Joje pranešimus skaitė, diskusijose dalyvavo bei praktiniais patarimais unikaliose dirbtuvėse dalinosi daugiau nei 25 įvairių sričių specialistai, kūrėjai ir praktikai, o jų klausėsi beveik pusantro šimto švietimiečių iš visos Lietuvos.
Konferencijoje paliestas platus temų spektras – futurologė Monika Bielskytė pasidalino savo ateities pasaulio vizija ir mintimi, kad niekas dar nėra nuspręsta, ateitį kuriame kiekvienu savo pasirinkimu kasdien, o edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė pasidalino įžvalgomis apie užsienio mokyklų patirtis. „Reikia dvylikos metų, kad pasimatytų pirmieji švietimo sistemos rezultatai. Kai prisiimame atsakomybę, turime pagalvoti – ar darome dalykus tam, kad mums dėkotų, ar darome juos Lietuvai ir Lietuva mums padėkos po dvylikos metų. Jeigu norime didelių pokyčių, kurie paveikia didelę grupę žmonių, mes tikrai daug kam nepatiksime. Nereikia Lietuvoje Singapūro, nereikia Lietuvoje Suomijos – aš manau, kad jeigu tikėsime, nesiblaškysime, investuosime ir vieni kitus girdėsime, mes tikrai galime padaryti absoliučiai fantastinių dalykų kartu“, – kalbėjo dr. Austėja Landsbergienė savo pranešime.
Menininkė Nomeda Marčėnaitė dalinosi, kaip nepasiduoti vidinio kritiko pinklėms ir kaip lengva vis koją kišantį vidinį kritiką supainioti su sveika nuovoka, kuri, priešingai, turėtų mus gelbėti. Konferencijos dalyviai turėjo progą patys pasimokyti kurti paveikią istoriją iš komunikacijos specialistės ir radijo laidų vedėjos Viktorijos Urbonaitės, o publicistas ir filosofijos mokytojas Donatas Puslys drauge su tekstologu, literatūrologu, istoriku Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Pauliumi V. Subačiumi diskutavo apie humanitarinių mokslų svarbą ir vaidmenį šiuolaikinėje technologijų realybėje.
Į klausimus, kodėl svarbu turėti strategiją, ar planas ir nuoseklus darbas padeda patirti sėkmę, ar mokytojas turi galios formuoti mokinių pažiūras, atsakymų ieškojo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė, o konferencijos dalyvius įkvėpė dviejų mokinių iš Mažeikių – Damir Samarin ir Eligijaus Girdenio – sėkmės istorija. Neuromokslininkas, neurochirurgas bei neuroedukacijos mokymų autorius dr. Kęstutis Skauminas papasakojo, kaip galime padėti savo smegenims priimti teisingus sprendimus, o antrojoje konferencijos dalyje vykusiose programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovės Juditos Šarpienės ir lyderystės ekspertės Rūtos Petrylaitės dirbtuvėse buvo proga išbandyti strateginio planavimo įrankius.
Diskusijoje „Kaip burti ir auginti motyvuotą komandą?“, kurioje dalyvavo „LTG Link“ generalinė direktorė Kristina Meidė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Švietimo lyderystės magistrantūros programos vadovas Rytis Komičius ir Šiaulių Salduvės progimnazijos vadovė dr. Natalija Kaunickienė, išsiaiškinome, kad tiek verslo sektoriuje, tiek švietimo srityje tinka panašūs komandos auginimo metodai, visur vienodai vertinami geri darbuotojai, o virtuvės ir restorano „Nineteen18“ šefas atkreipė dėmesį, kad nedidelė darbuotojų kaita ir pastovi komanda padeda pasiekti geriausių rezultatų.
Antroje konferencijos dalyje dalyviai išsiskirstė į mažesnėse grupėse vykusias diskusijas, pokalbius ar dirbtuves, kurių metu buvo ne tik treniruojamas kūrybos raumuo ar kuriami ateities planai, bet aptariama ir tai, kas aktualu jau dabar. Organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse ir medicinos psichologė Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė papasakojo, kaip pasaulį mato autizmo spektrą turintys vaikai ir suaugę bei kokių priemonių imasi įmonės, norėdamos geriau suprasti ir atliepti ne tik neurotipiškų savo darbuotojų poreikius. Ekonomikos ir pilietiškumo vadovėlių autorė Marija Vyšniauskaitė ir matematikos mokytojai Vytautu Miežiu bei Andriumi Ūdra diskutavo apie šiuolaikinių mokinių santykį su matematika ir matematiniu mąstymu, o Šiaulių Didždvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato diplomo programos koordinatorė Rima Tamošiūnienė ir Karalienės Mortos mokyklos gimnazijos vadovė Laura Vizbarienė papasakojo, kuo ypatinga Tarptautinio bakalaureato programa ir kodėl verta ją turėti savo mokyklose.
Konferenciją užbaigė sociologė, Vilniaus universiteto doktorantė ir lektorė Milda Pivoriūtė, savo pranešimu „Kas (ne)klausia apie prasmę, tas (ne)serga“ kviesdama ieškoti atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą: „Ką reiškia gyventi? Pabandyti patirti kiek įmanoma platesnę žmogišką egzistenciją, patyrinėti visas gyvenimo harmonijos kvadrato kraštines,“ – pranešimo pabaigoje kviečia Milda Pivoriūtė.
